"Auto Motor und Sport" testas: Mazda6 prieš konkurentus

Praktiško daikto pirkinys be kvailų ketinimų stulbinti aplinkinius prabanga, be didžiulių skolų ir kredito prašymo. Automobiliai smarkiai neišsiskiriantys iš minios ir nesukeliantys didžiulio pavydo jausmo. Apie du litrus darbinio tūrio, benzininis variklis, keturios durys – šitam rinkos segmentui jau virš pusės amžiaus, tačiau jis vis dar žada stambius dividendus. Brandų Passat galime laikyti tikru „Volskwagen“ grandu, nors 70% pirkėju pasirenka talpų „universal“ kėbulo tipą. Vectra vaidina žūtbūtinio Opel firmos gaminio vaidmenį. O Mazda 6 nori priminti mums apie auksinį 80-ųjų laikotarpį kai Mazda 626 buvo pats populiariausias importinis automobilis Vokietijoje ir pirmas iš „japonų“ laimėjusių palyginamąjį AMS testą. Žvilgsnius traukiantis naujos Mazda 6 kėbulas gali byloti apie šio gamintojo atgimimą. Automobilis apsiaustas neiššaukiančia elegancija, kuris, rodos, patiko pirkėjams. Neįprastas priekis ir avangardistiški galiniai žibintai buvo šiltai priimti publikos. Negi tai tikrai Mazda? Tiesiog nesitiki.

Šalia Mazdos net Vectra atrodo labiau japoniškas, jo „užpakalis“ iš briaunų gali išmušt iš vėžių kai kuriuos konservatorius, kas dar sėdėjo už Ascona vairo? Na o Passat‘as? Jo išskirtinis bruožas visų pirmas tas, kad jis išskirtinių bruožų neturi. Šitas automobilis veikia raminančiai kaip nuosavo namo vaizdas grįžtant iš darbo. Interjero atžvilgiu Mazda ir vėl stebina. Pigios sintetikos laikai jau praėję. Sportinės centrinės konsolės dizainas tarsi iš Milano. Ginčytina tik panaudota medžiaga – plastmasė padengta sidabrinės spalvos laku, imituojanti aliuminį. Tačiau nuo to funkcionalumas ne kiek nekenčia, čia galima be didesnių keblumų viskame ir iškarto išsiaiškinti. Tą patį galima pasakyti ir apie jos vokiškus konkurentus. Tačiau Vectra detalėse kilmingesnė, vidaus apdailų kokybe ji priartėja prie pavyzdingo Passat. Trikdo tik keistai realizuotas posūkių signalo jungiklis. Lengvu rankos judesio, tarkim, po lenkimo, jis turėtu grįžti į pradinę padėtį, tačiau vietoj to, jei vairuotojas dar ne labai pripratęs prie Vectra, įsijungia priešingas posūkio signalas. Passat‘as praranda balus dėl nepatogaus garso sistemos valdymo, o Mazda – žibintų jungiklio.

Vectra su baziniu 1.8 litro varikliu tinka tik labai kantriam vairuotojui, o ir sunkiasvoris Passat su dviejų litrų variklių linksmai nepavėžins. Tai nėra pretenzija varikliams, tiesiog juos temperamentingais nepavadinsi. Visgi 2.0 Passat‘o agregatas turi savo privalumų, jis, nors ir ne reaguoja į mažiausią akseleratoriaus pedalo prisilietimą, bet visgi turi daugiau traukos nei Opelio variklis , juolab, kad pastarasis labai nenoriai sukasi iki aukštesnių sūkių. Pirmi 1.8 modifikacijos egzemplioriai apskritai pateko į gan nepatogią padėtį dėl labai „ištemptos“ greičių dėžės, tačiau vėliau šita klaida buvo ištaisyta. O kaipgi Mazda? Ant aukštų sūkių ji praskrieja pro vokiečius. Bet balus jam prideda ne tik geresnis įsibėgėjimas, tačiau ir taupesnės kuro sąnaudos.

Passat palieka sunkaus automobilio įspūdį. Jo pakaba daugelyje atvejų užtikrina komfortą tačiau, dėl amortizatorių minkštumo didesniuose nelygumuose galimi „pramušimai“. Esant smarkiai apkrovai pasireiškia vertikalus kėbulo siūbavimas. Šis automobilis geriausia jaučiasi greitkelyje, energingas vairavimas vingiuotu keliu sukelia tik kėbulo svyravimus ir sunkumus su valdymu. Stabdymo sistemos taip pat neišryškina lyderio. Gal tik Volkswagen suteikia kiek malonesnį pedalo jutimą. Opel stabdžio pedalas pernelyg „tuščias“, o Mazda stabdžiai kiek staigoki. Važiavimo savybių atžvilgiu visi trys automobiliai buvo artimesni vienas kitam. Visi trys ribiniuose režimuose yra pakankamai patikimi su nepakankamu pasukamumu. Ypatingai minkštai ir efektyviai veikia Opel kursinio stabilumo sistema, prireikus sugebanti pristabdyti trys ratus. Ji suteikia papildomų balų.

Japoniškas automobilis, kaip ir Vectra, bando kompensuoti šiuos nepatogumus tikslesniu ir informatyvesniu vairo mechanizmu. Šiuo atžvilgiu Passat pastebimai atsilieka. Jis iš savo pusės pateikia labai malonią pavarų perjungimo procedūrą. Perjungimo judesiai glotnūs, trumpi ir tikslūs. Mazdos 5-as bėgis jungiasi sunkiau, Opel taip pat stinga perjungimų tikslumo. Vidutinės klasės automobiliams gabaritai nėra tiek svarbūs, kaip biznio klasės sedanams, bet ir šiuo atžvilgiu visi konkurentai neturi ko gėdytis. Passat lepina aukštu stogu bei erdvės pojūčiu. Opel galinės sėdynės nebus tokios patogios ilgakojams keleiviams, tačiau apmušalai čia minkštesni. Mazda taip pat išsiskiria nemenku komfortu. Kadangi nauja Mazda surenka daug balų visose disciplinose ir tampa šio testo nugalėtoja. Vectra dėl silpno variklio, lieka antroje vietoje, o Passat dėl garbaus amžiaus su minimaliu atotrūkiu, lieka trečioje.

Parengė: Košakas. Šaltinis: Auto Motor und Sport

© 2005. Mazda Klubas