MAZDA 626

Vidutinio dydžio Mazda sedanai, kupė ir chečbekai pagal tradicija turi pavadinimą 626. 1982 m. rudenį naujas 626 4ių durų sedanas, 5 durų chečbekas ir 2 durų kupė su priekiniais varomais ratais ir skersai išdėstytu varikliu, pakeitė buvusią 626 šeimyną su galiniais varančiais ratais. Naujiena turėjo didelį pasisekimą nuo Šiaurės Amerikos iki Pietų Afrikos ir Australijos (ten ji buvo žinoma kaip Ford Telstar). Vakaru Europoje šis automobilis buvo mažiau sėkmingas, bet vis dėlto tai buvo sėkmingiausia japoniška šeimynine mašina Europoje. Ją neblogai pirko net Vakaru Vokietijoje ir Beneliukso šalyse, kur ji buvo palyginus pigi ir kokybiška alternatyva europietiškiems automobiliams. Vakarų vokiečiams matyt, ypač patiko talpus chečbekas su didelėmis galinėmis durimis, atidaromomis iš salono ir patogiu pakrovimo aukščiu. Salono interjeras, nepaisant jo lakoniškumo gana patogus, pripildytas įvairia papildoma atributika (kas nelabai pavykdavo japonu konkurentams), tuo pademonstruodamas gera Mazda konstruktorių skoni.

Žodžiu, biurgerio akims, jau pirmoji priekiu varoma Mazda 626 (GC) buvo geras pasirinkimas. Dinamikos ir valdomumo prasme ji elgėsi gana ramiai. Bet esant slidžiam keliui arba pilnai pakrovus automobilį reikia būti atsargiems, nes staigus judesiai vairu ar didelis greitis posūkyje gali "užnešti" galine ašį. ABS, o tuo labiau oro pagalviu tada dar nebuvo. Šio modelio durų spyneles silpnai apsaugotos nuo įsilaužimo.

Nedideli kėbulo pakeitimai buvo padaryti 1985 m., kai i 2 litru varikli buvo pradėti montuoti katalizatoriai (modelis GLX). Varikliai buvo tik 4 cilindru karbiuratoriniai: 1,6 l - 81 AG; 1,8 l - 95 AG; 2,0 l - 101 AG, bei su įpurškimu 1,8 l - 100 AG (red. past. melas!) ir 2,0 l - 120 AG (red. past. ejo į 929 coupe, tokio pat galingumo buvo 2,0 turbo, "ejęs" i 626 coupe). Iš jų mažiausiai patikimas skaitomas 1,8 l, o 1,6 l pernelyg silpnas. Japonijos rinkai buvo skirtas 2,0 l 145 AG variklis su išpurškimu, kurio galingumas JAV rinkai buvo sumažintas iki 122 AG. 2,0 l 72 AG dyzelis nebuvo labai ypatingas, tad jokioje rinkoje dyzeline 626 versija nebuvo populiari. Europai skirtos pavarų dėžes pagrinde buvo 4 ar 5 pavarų mechaninės, o JAV ir Japonijai - 3 pavarų automatines.

1987 m. liepos mėn. pasirodė nauja Mazda 626 karta (kėbulo indeksas GD), kuri išsiskyrę apvalesniu kėbulu. Iš pradžių kėbulų gama buvo ta pati, ir tik 1988 m. balandi pasirodė universalo tipo kėbulas, o tų pačiu metų rudenį - sedanas Persona tik Japonijos rinkai, kurio kėbulas neturėjo nieko bendro su 626 (kuris Japonijoje turėjo pavadinimą Capella), bet visa "mechanika" buvo identiška. Visi buvę privalumai išliko ir naujoje Mazda 626 kartoje: erdvus salonas, kur patogu ne tik priekyje, bet ir gale sėdintiems keleiviams, talpi bagažine: sedanas 467 l, chečbekas 660 l ir kupė 457 l. Prietaisų panele, kaip ir anksčiau - paprasta. Patogus trijų stipinų vairas, primenantis sportinį. Sėdynes turi nepakankamą šoninį palaikymą, bet dėka trijų padėčių reguliavimo, patogios. Šviesos prietaisu, stiklo valytuvu, mikroklimato valdymas patogus, kaip ir visų japonišku automobilių. Automobilio valdymas pagerėjo, bet dėka kietesnės pakabos, kuri mūsų keliams gana patvari.

Geras pravažumas net per sniegą ar purvą (žinoma, jei po juo yra kelio danga). 150 mm klirensas pakankamas. Variklis tylus net esant dideliems sūkiams, tad greitis nelabai jaučiasi.

Kas liečia variklius, tai pats mažiausias 1,6 l liko nuo senesnio modelio, o kiti buvo pakeisti naujais, 1,8 l; 2,0 l ir 2,2 l su 8, 12 ir 16 vožtuvų (su karbiuratoriais ar įpurškimu) nuo 82 iki 140 AG. Iš jų pats praktiškiausias 2,2 l 12 vožtuvu 115 AG, o galingesne 2,0 l 16 vožtuvu su keičiamomis fazėmis versija pravertė 1989 m. rugpjūčio mėn., kai prasidėjo kupė pardavimai (kai kuriose rinkose vadinama MX-6) ir naujo visais ratais varomo modelio 4WS, kas žymiai pagerino automobilio manevringumą ir stabilumą. Europoje standartine pavarų dėže liko 5 pavarų mechanine, bet jau dažniau sutinkama ir 4 pavarų automatine.

1990 rugpjūtyje buvo kosmetine modernizacija - bamperius imta dažyti kėbulo spalva, 140 AG variklius montuoti ne tik i sportinius modelius. Dyzeliniai 60 ir 75 AG varikliai užsirekomendavo kaip nelabai vykę, tad nebuvo populiarus.

GD serijos automobilius Mazda 626 baigta gaminti 1991 m. Mazda 626 82-uju metu užsirekomendavo kaip paprastos konstrukcijos, nesunkiai remontuojami , gera kėbulo konstrukcija ir palyginus pigiomis atsarginėmis dalimis. Nuo 1987 m. geras kėbulo antikorozinis paruošimas. Labai ištverminga ir patikima pakaba, stiprus ratu diskai. Variklis sumontuotas ant porėmio, tad karteris apsaugotas. Gana nereiklus benzino kokybei ( bet su 80 geriau nevažinėti), o jų uždegimo sistema bei elektrine įranga gana atspari drėgmei. Kupė MX-6 gana reti ir palyginus brangūs. Į visais varančiais ir vairuojančiais ratais modelius reikėtų žiurti atsargiai, nes gali būti gana problematiškas jų remontas ir aptarnavimas. Mazda 626 automatas patikimas ir patogus, jo įtaka dinamikai minimali.

Parengė: BAHURIUXXX

© 2005. Mazda Klubas