„LeMano 24 valandos“

Automobilių sporto pasaulyje yra daug garsių lenktynių, bet garsiausios, turinčios savo istoriją bei senas tradicijas yra trys. Pergalė jose yra daugelio profesionalių lenktynininkų svajonė ir didžiulė garbė automobilių gamintojams.
Tai lenktynės siauromis ir vingiuotomis, pavojingomis ir prabanga tviskančiomis Monte Karlo miesto gatvėmis „Monaco Grand Prix“. Lenktynės 400 kilometrų per valanda greičiu ovalo tipo žiede „Indianapolis 500“. Bei ištvermės ir didelio technikos patvarumo reikalaujančios, 13.6 kilometrų ilgio žiede, vykstančios „LeMano 24 valandų“ lenktynės. Visos trys lenktynės yra specifinės ir savaip unikalios. Jose dalyvauja garsiausi pasaulio pilotai, o automobilių gamintojai investuoja milijonus kurdami specialius lenktyninius bolidus.

Pergalė LeMano 24 valandų lenktynėse išgarsina automobilį, o kai kurie automobiliai, išsiskiriantys iš kitų, tampa legendomis.

LeMan‘o 24 valandų lenktynės pirmą kartą įvyko 1923 metais. Nuo 1927 iki 1930 metų čia karaliavo Bentley automobiliai. Paskutinius du metus LeManą laimėjo Bentley speed 6 su 6,6 litro darbinio tūrio varikliu. Tai buvo dideli, masyvūs automobiliai su milžiniškais varikliais. Konkuravęs lenktynių trasose Buggati yra pasakęs: „aš sužavėtas seru Bentley, jis kuria pačius greičiausius sunkvežimius pasaulyje“.

Jaguar D-Type savo aerodinamiškomis formomis padarė perversmą automobilių istorijoje laimėdamas 1955, 1956 ir 1957 metais 24 valandų LeMano lenktynes. Kiek anksčiau 1951 ir 1953 metais LeMane laimėjas Jaguar C-Type buvo pirmas automobilis kuriame buvo sumontuoti diskiniai stabdžiai, iki tol naudoti tik lėktuvuose.

Ferrari LeManą laimėjo net šešis metus iš eilės nuo 1960 iki 1965 su Ferrai 250P, 275P ir 250LM modeliais. Tai atspindi legendinį Enzo Ferrari. Kiti automobilių gamintojai lenktyniavo tam, kad reklamuotu save ir taip parduotu savo automobilius, Ferrari tuo tarpu pardavinėjo savo automobilius, kad galėtų lenktyniauti.

Ford GT40 pirmas finišą LeMane pasiekė 1966, 1967, 1968 ir 1969 metais. Ne nuostabu, kad automobilis tapo legenda, prie jo savo rankas prikišo ir Donas Shelbi, kiek anksčiau sukūręs legendinę Cobra. GT40 koncepcija buvo ta pati: į lengvą, europietišką kėbulą įmontuoti didelį ir galingą amerikietišką Ford V8 variklį.

Kai Porsche į trasą išleido 917B bolidą konkurentai keletą metų iš eilės tik skėsčiojo rankomis stebėdami kaip 917‘as kiekviename rate tolsta. Šis monstras svėrė 800 kilogramų ir turėjo variklį, kurį sudarė du opoziciniai 911 modelio šešių cilindrų varikliai sulipdyti į vieną bloką. Dėka turbinos šio variklio galia viršijo 1200 arklių.

1991 metais LeMane jau 18 kartą dalyvavo Mazdaspeed komanda. 13 kartų Mazda automobiliai atlaikę 24 valandų maratoną pasiekė finišą. Du kartus 1987 ir 1989 metais Mazda finišą pasiekė bendroje įskaitoje užimdama 7 poziciją.

Visus tuos metus Mazda liko ištikima Wankelio rotoriniui varikliui. Tuo tarpu kiti didieji automobilių gamintojai, tokie kaip Mercedes-Benz ir General Motors, senai pasidavė kovoje su kuro sąnaudų mažinimu, patikimo didinimu ir problemomis dėl per didelės išmetamųjų dujų emisijos.

Mazdaspeed komandos 1991 metais naudojamas 787B bolidas skyrėsi nuo seniau naudojamo modelio 25 mm ilgesne ratų baze bei 15 mm siauresne priekine pakaba ir priekine dalimi. Tačiau „širdis“, išliko kaip ir seniau: keturi identiški 645 kubinių centimetrų darbinio tūrio rotoriniai varikliai su patobulinta kuro įpurškimo sistema, bei trimis žvakėmis vienam rotoriui, vienu metu duodančiomis kibirkštį.

Prieš 1991 metų LeMano lenktynes niekas, turbūt tik išskyrus Takaharu Kobayakawa, atsakingą už Mazda sporto veiklą, nebūtų pastatęs pinigų už Mazda 787B pergalę. Be Mazdos dar trys didieji automobilių gamintojai pretendavo į pergalę. Jaguar, Mercedes ir Peugeot komandos jau ne pirmus metus investuodavo milijonus ir kovodavo dėl pergalės 24 valandų lenktynėse.

Iki finišo likus mažiau nei keturioms valandoms, tarp 55 numeriu pažymėta Mazda 787B pilotuojamo Volkerio Weidlerio, Johnny Herberto, Bertrando Gachot ir pergalės buvo tik pirmaujantis Mercedes. Kai, palikdamas už savęs didelius dūmų debesis, Mercedes staiga užsuko i boksus, Mazda 787B, persekiojama trijų Jaguarų finišo liniją kirto pirma, patekdama į istoriją ne tik kaip pirmas automobilis su ne tradiciniu (ne stūmokliniu) varikliu laimėjęs LeManą, bet ir kaip pirmas japonų gamintojo automobilis, laimėjęs garsiausias pasaulyje 24 valandų lenktynes.

Per 24 valandas Mazda 787B įveikė 362 ratus arba 4923,2 kilometrus, vidutiniu 205,3 kilometrų per valandą greičiu. Kelis kartus, per beveik 14 kilometrų ilgio ratą, tiesiosiose išvystydama didesnį nei 320 km/h greitį ir pirmavo paskutines 3 valandas, nuo 320 rato. Antras finišavęs Jaguaras atsiliko du ratus arba 27,2 kilometrus.

Įdomu tai, kad Toyota, turėdama kelis kart didesnius resursus nei maža automobilių gamintoja Mazda, įsikūrusi netoli Hiroshimos, niekad taip ir nelaimėjusi LeMano uždarė projektą ir perėjo i Formulę 1.

Tais pačiais 1991 metais lenktynėse LeMane greičiausią ratą pravažiavo Sauber-Mercedes C11, pilotuojamas jauno Michaelio Schumacherio. Lenktynėse šis bolidas finišavo penktas. Jau 1994 metais Schumacheris pirmą kartą tapo Formulės1 čempionu.

Mazda LeMano projektą vystė, iš dalies tam, kad išsklaidytų rotorinių variklių nepatikimumo mitą. Iš 46 rotorinių automobilių dalyvavusių LeMano lenktynėse 31 arba 67% pasiekė finišą. Tai antras pagal patikimumą rezultatas. Pirma vieta priklauso Honda, kuri dalyvavo lenktynėse tik vienerius metus ir jos visi trys automobiliai pasiekė finišą.

Variklis naudojamas 787B vadinosi R 26b. Bendras keturių rotorių darbinis tūris buvo 2,6 litro. Tarptautinė automobilių sporto federacija klasifikavo jį kaip 4,7 litro agregatą. Atmosferinis R 26b variklis svėrė 180 kilogramų ir prie 9000 apsisukimų per minutę pasiekdavo 700 arklių galią. Oro įsiurbimo vamzdžiai buvo teleskopinio pavidalo, jų ilgis galėjo pailgėti dvigubai. Šią sistemą kontroliavo variklio elektronika, ilgiausi oro įsiurbimo vamzdžiai buvo prie mažų greičių. Bolidui didinant greitį oro įsiurbimo vamzdžiai susistumdavo. Dėka šios sistemos R 26b variklis pasižymėjo stulbinančiu elastingumu. Nuo 4500 iki 9000 apsukų per minutę galios kreivė buvo labai tolygi. LeMane šis variklis vidutiniškai suvartodavo 51,881 litrų kuro 100 kilometrų.

Greičių dėžė buvo synchromesh tipo, tokia pati kaip ir Porsche 926s modelyje su reguliuojamu galiniu diferencialu. Dėl greičių dėžės ir rotorinio variklio kompaktiškumo, Mazda 787B galinė dalis buvo pati trumpiausia ir kompaktiškiausia, lyginant su visais geriausiais paskutinio dešimtmečio sportiniais prototipais, dalyvavusiais LeMane.

Kompaktiška galinė dalis buvo sukonstruota neatsitiktinai. Kad gauti didesnę prispaudžiamąją galią ir greičiau važiuoti posūkiuose, sportiniai prototipai dažniausiai buvo kuriami kuo didesni (kiek leidžia taisyklės), kad kuo didesnis kėbulo plotas dengtų asfaltą. Tačiau LeMane maksimalus greitis, net po to kai 1991 metais milžiniškos tiesiosios buvo padalintos sulėtinamais S formos posūkiais, taip pat yra labai svarbus. 787B nuo pat pradžių buvo konstruojamas turint tikslą sumažinti svorį ir priekinės dalies oro pasipriešinimą, išlaikant tokią pačią prispaudžiamąją galią. Konstruktoriai tai išsprendė susiaurindami priekinę automobilio dalį.

Mazda 787B gaminama ir surinkinėjama buvo Japonijoje, išskyrus anglies pluošto monokoką, kuris specialiai Mazdai gaminamas buvo Anglijoje. Tiesiai prie monokoko, kuriame sėdėdavo pilotas, galinėje dalyje buvo tvirtinamas vamzdinis rėmas, prie kurio tvirtinama galinė pakaba ir žinoma variklis. Tokia konstrukcija nors ir buvo senamadiška, saugojo variklį nuo stresų. Kituose boliduose variklio blokas buvo laikančioji konstrukcija prie kurios buvo tvirtinama greičių dėžė ir galinė pakaba. Tai leisdavo sutaupyti svorį, tačiau galinės pakabos vibracijos neigiamai veikdavo variklį. Dėl rotorinio variklio kompaktiškumo ir lengvumo Mazda 787b buvo naudojamas vamzdinis rėmas.

792P modelis tapo 787B įpėdiniu ir paskutiniu Mazdaspeed kūriniu su rotoriniu varikliu. 1992 metais automobilis dalyvavo Amerikos sportinių prototipų čempionate GTP klasėje. Bolide buvo sumontuotas tas pats R26b variklis. Nors Mazda 792P greičiu nesiskundė, didelių pergalių nepelnė, nes kentėjo nuo dažnai perkaistančios naujos išmetimo sistemos, ir dėl to kartais efektingai užsidegančios bolido galinės dalies.

Dar 1990 metas FIA (tarptautinė automobilių sporto federacija) paskelbė, kad nuo 1992 metų LeMane, sportinių prototipų klasėje, rotoriniai varikliai draudžiami. Tai privertė Mazdaspeed 1992 metais paruošti LeManui Mazda MX R01 bolidą su tradiciniu (stūmokliniu) varikliu. Bolidas svėrė apie 850 kilogramų ir turėjo 3497 kubinių centimetrų darbinio tūrio, 10-ies cilindrų V-formos DOHC tipo variklį, kuris prie 9000 apsisukimų per minutę išvystydavo šiek tiek daugiau nei 600 arklio galių. Nepaisant aukštos ketvirtos vietos bendroje įskaitoje, Mazda nusprendė nutraukti LeMano programą, kadangi negalėjo lenktyniauti firmos veidu tapusiu rotoriniu varikliu. LeMane dar iki 1998 metų privačios komandos lenktyniavo rotoriniais varikliais. Nuo 1999 metų LeMane nebesigirdi rotorinių variklių.

Rotorinių variklių pasiekimai LeMane:

• 1974 metais Sigma MC74 su Mazda 12A varikliu tapo pirmu japonišku automobiliu pasiekusiu finišą LeMane.
• 1983 metais Mazda 717C su 13B varikliu finišavo 12, ir laimėjo C klasėje.
• 1984 metais Lola T616, su 13B varikliu finišavo 10 laimėdama C klasėje.
• 1987 metais Mazda 757 su 13G varikliu finišąvo 7 leimėdama GTP klasėje.
• 1988 metais Mazda 757 su 13G varikliu finišavo 15 laimėdama GTP klasėje.
• 1989 metais Mazda 767B su 13J varikliu finišavo 7 laimėdama GTP klasėje.
• 1990 metais Mazda 767B su 13J varikliu finisavo 20 laimėdama GTP klasėje.
• 1991 metais Mazda 787B su R26B varikliu laimėjo LeMano lenktynes.
• 1996 metais MazdaSpeed 97 finišavo 17 laimėjo LMP2 klasėje.

Mazda iki šiol vienintelė japoninškų automobilių gamintoja laimėjusį LeMano 24 valandų lenktynes su 787B bolidu, o R26b, vienintelis ne stūmoklinio tipo variklis laimėjęs LeManą.

MAZDA 787B DUOMENYS

Variklis	Darbinis tūris	654 kubiniai centimetrai x 4 rotoriai
	Maks. galingumas	700 ag prie 9000 apsisukimų per min.
	Maks. sukimo momentas	620 nm prie 6500 apsisukimų per min.
	Kuro paskirstymas	Mazda electronic gasoline injection
Transmisija	Mazda ir Porsche sukurta - 5 bėgių + atbulinis
Važiuoklė	Dvigubo anglies pluošto mišinio monokokas
Pakaba	Priekinė	„Pull road" tipo su spyruoklėmis už važiuoklės
	Galinė
Amortizatoriai	Bilstein
Stabdžių diskai	Carbon industries	oru aušinami
Stabdžių kaladėlės	Carbon industries
Matmenys	Ilgis	4,782 mm
	Plotis	1,994 mm
	Aukštis	1,003 mm
	Ratų bazė	2,662 mm
	Važiuoklės plotis	priekyje 1,534 mm / gale 1,504 mm
	Svoris	apie 830 Kg
Padangos ir diskai	Padangos	Dunlop
		Priekyje: 300-640-R18
		Gale: 355-710-R18
	Diskai	Rays
		Priekyje: 12 x 18 colio
		Gale: 14,75 x 18 colio
Kuro bako talpa		100 litrų

Parengė: eroras

© 2005. Mazda Klubas