MAZDA 626: neoficiali istorija

Šiomis dienomis nieko nebestebina japoniški automobiliai, tačiau užtenka prisiminti ne tokią jau ir tolimą praeitį ir pamatytume, kad Amerikoje japoniški automobiliai būtų sukėlę juoką. Dabar daugelis japoniškų mašinų yra gaminamos pačioje Amerikoje – Camry ar Accord, tačiau kas gi po galais yra Mazda 626? Ar iš tiesų ši mašina čia gaminama jau 20 metų?

“Mazdų” istorija prasideda nuo Toyo Cork Kogyo kompanijos, įsteigtos Hirosimoje 1920-aisiais. 1930 metais pasirodė pirmasis jų gaminys – “Cork”. Mašiniukas, kuris turėjo tris ratus ir gavo pavadinimą nuo kompanijos pavadinimo. Pirmoji rimtesnė mašina pasirodė 1960-aisiais, tai buvo Mazda R360 Coupe. R360 buvo varoma 356cc V-twin varikliu, įtaisytu tarp galinių ratų, pakaba buvo nepriklausoma abiejuose galuose, vairas sukinėjosi krumpliaračių pagalba. Kodėl pavadinti mašiną Zaratustros dievybės vardu (turima omeny ‘mazda’)? Greičiausiai dėl to, kad “Ahura Mazda” pasakius japonų kalba turėjo skambėti panašiai į “Matsuda”. O Jujiro Matsuda, kaip ir jo sūnus Tenuji Matsuda nuo 1952, buvo šios kompanijos vyriausi direktoriai.

Po to sekė keletas Mazdų, kurių variklių apimtys siekdavo net 1.5 l, tačiau svarbesnės naujienos laukė 1967, kai buvo pristatytas Cosmo Sports modelis. Šis modelis turėjo Felix Wankel rotorinį variklį, kuris prieš tai buvo montuojamas vokiečių gamintojo NSU modeliuose. Šis variklis dirbdavo labai triukšmingai, tačiau pavyzdžiui 1963 metų NSU Spider modelis su puse litro darbinio tūrio galėdavo išvystyti 50 AG.

Nekantraudami įsiveržti į Šiaurės Amerikos rinką, Mazda 1970-aisiais pristato čia savo modelį, kurį Amerikos rinkai pervadina į RX-2. Jį varo Wankel 1.1 l dviejų rotorų variklis, kuris geba pasiekti 97 AG. Pardavimų skaičius buvo gan neblogas, tačiau 1973 metais OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) stipriai apribojo naftos pardavimus, kai tuometinė Mazda “valgė” ~3.78 litro benzino 24 km. Be to, rotorinis variklis reikalavo labai kruopščios priežiūros, o tuometinės Amerikos automeistrai paprasčiausiai tingėdavo pasikrapštyti prie sudėtingesnių variklių. Visa tai sąlygojo, kad daugelis Mazdų paprasčiausiai stovėdavo parduotuvių aikštelėse ir nebuvo naudojamos. Tai leido populiarėti Toyotoms ir Datsunams, kurie pasižymėdavo didesniu patvarumu. Mazda bandė pataisyti padėtį suteikdami vartotojams 75,000 mylių garantiją, tačiau reali žala jau buvo padaryta.

Visgi Mazda neketino užleisti vietos Amerikos rinkoje ir pasiūlė du naujus modelius. Pradėti gaminti dviejų stūmoklių variklius turintys modeliai: 1977 pristatytas 323 (Amerikos rinkoje vadintas GLC – great little car) bei 1979-aisiais Mazda 626.

Pirmoji Mazda 626 buvo varoma galiniais ratais, turėjo 2 litrų SOHC keturių cilindrų variklį, kuris išvystydavo 75 AG. Mašina nors ir kukliai, tačiau talpindavo keturis keleivius. Vartotojo gidas ją pavadino nupiginta BMW. Būtent to daugeliui nebrangios mašinos ieškančių vartotojų ir reikėjo – nebrangios mašinos, kuri nevalgytų daug degalų. Ši Mazda išsiskirdavo iš konkurentų savo atlenkiama galine sėdyne, kuri pridėdavo erdvės. 1978-1979 Mazda pardavimai Amerikos rinkoje padvigubėjo, tai paskatino Ford kompaniją nusipirkti 25% Toyo Kongo akcijų. Be to, Ford taip galėjo panaudoti dar prieš antrąjį pasaulinį karą turėtą automobilių gamyklą Japonijoje.

Antroji Mazda 626 rinkoje pasirodė 1983 ir Motor Trend buvo pavadinta “Metų importine mašina”. Variklis tebebuvo 2 litrų, tačiau galingumas padidintas iki 83 AG. Pasiūlyti du DX bei LX modeliai. Ši versija buvo parduodama iki 1987, tačiau per tuos keturis metus buvo žymiai patobulinta. Sukurti modeliai su benzino įpurškimu, kas pridėjo papildomų 10 AG. O taip pat pasirodė penkių durų GT modelis, kuris buvo su turbokompresoriumi ir turėjo ne tiek jau ir mažai – 120 AG. Kompanijos pavadinimas buvo pakeistas į Mazda Motor Corporation (1984), o Ford gamykla Flat Rock’e, Mičigane, buvo pervadinta į Mazda Motor Manufacturing (1987).

1988 pradėti pardavinėti dviejų durų 626 modeliai – MX-6 pavadinimu. Ford taip pat pradėjo pardavinėti vieną iš šių modelių variantų kaip Probe. Dviejų durų Mazdos buvo gaminamos Flat Rocke, tuo tarpu 626 buvo importuojamos iš Japonijos. Buvo sukurtas naujas 2.2 litro variklis (110 AG), kuris su turbokompresoriumi išvystydavo 145 AG. Trumpam buvo pristatyta ir visų keturių ratų vairavimo galimybė (panašią tuo metu turėjo Honda Prelude). Galinių ratų sukimo laipsnis priklausė nuo mašinos greičio – kuo jis didesnis, tuo mažesniu laipsniu buvo galima pasukti ratus. Tai padidino mašinos manevringumą bei stabilumą. 1992 Ford sustiprino Flat Rock gamyklą ir padidino jos pajėgumus. Junginys buvo pervadintas į AutoAlliance International.

1993 metais AutoAlliance gamino 626, MX-6, Ford Probe ir 75% šių modelių realizuodavo namų rinkoje. Vien ant japoniškų mašinų pasišventę pirkėjai laikė šiuos modelius šlamštu, tačiau 626 ir toliau išliko gan stabiliai perkama, nepaisant gausėjančių pranešimų apie transmisijos problemas. Mazda savo ruožtu pristatė 2 naujus variklius: patobulintą 2 litrų agregatą (118 AG) bei 2.5 litrų DOHC V6 (164 AG). Visiems iš esmės labai patiko neturintis turbokompresoriaus V6 variklis ir jis pradėtas taikyti ir LX serijai. Po 1997 metų AutoAlliance atsisakė nuostolingos MX-6 bei Probe gamybos.

Penktos kartos Mazda 626 yra panaši į savo pirmtaką. Pasirodžiusi 1998 ji yra truputį ilgesnė, erdvesnė ir kiek pagerintais varikliais, pasiekiančiais didesnį sukimo momentą mažesniu apsisukimų skaičiumi per minutę. 1999-aisiais buvo atsisakyta DX modelio, paliekant LX ir ES gamybos linijas. Nuo 2001 variklį buvo galima pasirinkti nepriklausomai nuo modelio. 2000 pakaba ir valdymas priartinti prie sportinės klasės. Būtent šis modelis apie kurį kalbame yra parduodamas tik Šiaurės Amerikoje, likusi pasaulio dalis vairuoja kitokius 626 ar Capella (pradinis Mazdos 626 pavadinimas). Atsiliepimai apie penktos kartos Mazdą 626 įvairūs. Daugeliui patinka išlaikytas senesnių 626 įvaizdis, tačiau pernelyg konservatyvi išvaizda gali padaryti šią Mazdą sunkiai pastebima kitų mašinų tarpe.

Mazda sugebėjo iškilti 1980-aisias ir prisidėjo prie Ford kompanijos klestėjimo Amerikoje. Kompanijai vis eksperimentuojant su technologinėmis naujovėmis (pvz., MX-5 Miata gaminama D. Britanijoje yra varoma Miller-ciklo varikliu ir tebėra laikoma geriausia sportine mašina pagaminta šioje šalyje), Mazda 626 išlieka kompanijos standartiniu ir patikimiausiu modeliu.

Nebebus šeštos kartos Mazda 626. Vietoj jos jau yra (2003) pasirodžiusi Mazda6 – keturių durų sedanas su galingesniais varikliais ir sportiškesne išvaizda. Mazda6 pardavimai Amerikoje prisidės prie akivaizdžios naudos Ford bei būsimoms Mercury, Volvo versijoms, kurios bus kuriamos ant tos pačios Mazda6 platformos. Kaip reaguoja į tai, kad Mazdos platforma yra naudojama ir kitiems modeliams kurti, Mark Fields (Mazda Motor prezidentas) atsakė:
“Santaupos, kurias mes gauname, kurdami savo produktą kartu su Ford, galime panaudoti stabdžių, pakabos, sėdynių tobulinimui. Tai priverčia Mazdą atrodyti kitaip. Be viso to būtume paprasčiausi vidutiniokai.”

Parengė: _zmogenas. Šaltinis: www.dustbury.com

© 2005. Mazda Klubas